KELIO SĄNARIO PRIEKINIO KRYŽMINIO RAIŠČIO TRAUMA

Kelio sąnarys yra didžiausias žmogaus sąnarys, turintis sudėtingą anatominę ir biomechaninę sandarą. Šis sąnarys judesio metu ne tik sugeria, amortizuoja, bet ir paskirsto jėgas į šalia arba žemiau esančius atramos taškus ir leidžia paslankiai judėti. Priekinis kryžminis raištis (PKR) yra dažniausiai pažeidžiama kelio sąnario struktūra. Po PKR traumos pacientas kuriam laikui tampa nedarbingu bei nevisiškai funkciškai aktyviu. Patyrus PKR traumą gali būti taikomas konservatyvus bei chirurginis gydymas

 Traumos metu žmogus dažniausiai pajaučia trakštelėjimą kelio sąnaryje. Raiščio plyšimas yra labai skausmingas, ypatingai pirmąsias minutes po traumos. Po traumos žmogus nebeįstengia tęsti fizinės veiklos dėl skausmo. Dėl kraujavimo į sąnarį atsiranda tempimo jausmas, maudimas. Be šių simptomų gali būti jaučiamas kelio sąnario nestabilumas, atsiranda jausmas, kad sunku kontroliuoti priekinio raumens įtempimą ir kojos judesius.

Įvykus traumai pirmiausia reikėtų nutraukti fizinę veiklą, duoti kojai ramybę, šaldyti sausu ledu pirmas 48val., laikyti koją pakeltą, esant būtinybei skiriami nuskausminamieji vaistai. Be abejo, reikėtų kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju traumatologu.

Reabilitaciją rekomenduojama pradėti dar iki operacijos – tai vadinama priešoperacine reabilitacija. Šio reabilitacijos etapo tikslas yra palaikyti aktyvų kelio sąnarį, kad šis nesustingtų. Taip pat būtina kiek galima atstatyti ar palaikyti šlaunies raumenų jėgą, galingumą, ištvermę. Efektyvi priešoperacinė reabilitacija lemia ir geresnę pooperacinę reabilitacijos eigą.

Pratimai, kurie yra neatsiejama kineziterapijos plano dalis prieš operaciją padeda:

• Mažinti su kelio sąnariu susijusį skausmą ir uždegimą
• Atkurti kelio sąnario amplitudę
• Pagerinti pažeisto kelio sąnario raumenų kontrolę
• Normalizuoti kelio sąnario biomechaniką prieš operaciją
• Pagerinti savijautą ir padidinti kūno rengybos lygį

Po operacijos dažniausiai leidžiama priminti koją, nebent buvo operuojamas dar ir kitos struktūros. Dauguma gydytojų rekomenduoja devėti kelio įtvarą su reguliuojamais laipsniais vaikštant ar miegant. Kelio įtvaras pirmosiomis savaitėmis po operacijos yra svarbi prevencijos priemonė, kuri apsaugo kelį nuo pakartotinės traumos ir suteikia stabilumo.

Pooperacinė reabilitacija skirstoma į 3 etapus: ankstyvąjį, vidurinįjį ir vėlyvajį.

Ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu svarbiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į kelio judesių amplitudę, ypač į pilną kelio ištiesimą. Jeigu praėjus dviems savaitėms po operacijos kelio sąnarys neturi pilnos tiesimo amplitudės, rekomenduojama atlikti kelio tiesimą skatinančius pratimus.

Kitas svarbus žingsnis yra tinimo ir uždegimo kontrolė. Po operacijos koją rekomenduojama šaldyti 5-6 kartus per dieną po 20 minučių. Šaldant kelį svarbu nenušaldyti odos ir, jeigu šaldoma yra ledu, pradžioje ant kelio rekomenduojama uždėti rankšluostį, o tik po to dėti ledą.

Ir, žinoma, svarbu palaikyti raumenų jėgą, todėl ankstyvuoju laikotarpiu svarbu atlikti izometrinius pratimus, skirtus stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį arba galima naudoti elektrostimuliaciją, kuri padės tai padaryti.

Viduriniuoju reabilitacijos laikotarpiu jau turėtų būti pilna kelio tiesimo aplitudė, o lenkimo amplitudė neturėtų skirtis nuo sveikos kojos daugiau kaip 10˚, keturgalvio raumens jėga ne mažesnė nei 60 proc. lyginant su sveika koja. Šiuo reabilitacijos laikotarpiu pradedami atlikti pusiausvyros, neuroraumeninės kontrolės gerinimo pratimai, stiprinami šlaunies, blauzdos, sėdmenų ir pilvo preso raumenys. Labai svarbu kineziterapeutui ir pacientui žiūrėti kaip reabilitacijos metu kelis reaguoja į pratimus. Atsiradęs papildomas tinimas ir skausmas pagrindiniai du veiksniai parodantys, kad krūvis keliui gali būti per didelis.

Vėlyvuoju reabilitacijos laikotarpiu į reabilitacijos programą yra įtraukiami bėgimo, vikrumo, pliometriniai pratimai ir tęsiami pusiausvyros ir neuroraumeninės kontrolės pratimai. Šiuo laikotarpiu didelis dėmesys turėtų būti skiriamas teisingai biomechanikai ir taisyklingam nusileidimui po šuolio.

Aktyviai sportuojantys žmonės turėtų nepamiršti ir sportui specifiško reabilitacijos laikotarpio, kurio metu keturgalvio šlaunies raumenų jėga būtų artima sveikai kojai. Kelio sąnario judesių amplitudės turėtų būti pilnos, neskausmingos, tinimo ir uždegimo turėtų nebūti. Šis reabilitacijos laikotarpis pritaikomas kiekvienam sportininkui atsižvelgiant į sporto šakos specifiką. Dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik fizinėms ar biomechaninėms ypatybėms, tačiau ir psichologiniam pasiruošimui. Sportininkas turi pasitikėti savo jėgomis, savo keliu ir turi būti pasiruošęs grįžti į sportą.

Reabilitacija po kelio sąnario priekinio raiščio operacijos yra pakankamai ilga ir trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Visos reabilitacijos laikotarpiu yra labai svarbus ir paties paciento įsitraukimas į reabilitaciją, namų darbų atlikimas.

Kategorijos